Galerija „Noktiurnas”
Noktiurnas
Analogiškai kaip dilema kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis, kyla klausimas kas pirmiau – naktis ar diena? Pagal senovės mąstymo būdą naktis eina prieš dieną ir viskas kyla iš jos. Germanai laiką skaičiavo naktinis, o ne dienomis. Graikų mitologijoje deivė Niktė, nakties įkūnijimas, gimė iš chaoso ir pagimdė dieną (Hemerą). Vėliau pagimdė kaltę, likimą, mirtį, miegą, senatvę ir kt. Spartiečiai turėjo kultą Miegas ir Mirtis įvardijant juos kaip dvynius. Niktė ko gera vienintelė dievybė, kurios bijojo net Dzeusas. Hipnas, miego dievas, vieną kartą užmigdęs Dzeusą Heros liepimu, taip leisdamas jai sukelti didelę nelaimę Herakliui. Dzeusas buvo įtūžęs, ketino nutrenkti Hipną į jūrą, bet pabijojo supykdyti Niktę. Orfėjaus poemose naktis, yra pats pirmasis objektas, iš kurio kilo visi kiti. Niktė pagimdė ir Erotą – meilės dievą. Vienoje latvių sakmėje pasakojama, kad dangaus vartai atsiveria paprastai naktį. Tarsi žaibas perskeltų dangų pusiau, ir tada pasirodo akinančiai šviesi šviesa. Po akimirkos dangaus vartai vėl užsiveria. Dažniausiai tai regima vienumoje.
Mūsų autsaiderio Fotografo kūryboje taip pat ryškus mitologinis nakties chaosas, gimdantis miegą, kaltę, likimą, senatvę ir mirtį. Pristatome keletą jo darbų.
Tarsi pro rakto skylutę
Būtumei stebimas nuolat.
Keikies, o pratinies būti
Matomas. Girdimas. Nuogas.
Nemigos naktį guodiesi:
Niekis – tais kadrais prabėga
Sapnas, ir juostą apšvies tuoj
Tavo ramybė ir miegas.
Mintys dažniau trūkinėja.
Ak, tai tik persenus juosta,–
Viskas joje susilieja.
Viskas papilksta, pajuosta.
Va, tik tie meilės naktiniai,
Likę ant vagio karoti –
Jie gal ir bus paskutinis
Tavo kaltumo įrodymas.
Va, tik vazoj ta paliegus
Rožė. Ant patalo – baltas
Plaukas. Ir miegas – ne miegas
Baimė. Vadinasi, kaltas…
Kūnu jauti baugią vėsą,
Keistą ir veik neįmanomą –
Tarsi iš Kafkos „Proceso“
Arba – gyvenimo.
V. Kukulas