Tomas Židonis

Sveiki visi.

Pirmiausia noriu padėkoti ,,Autsaiderių” komandai už suteiktą galimybę ir už idėją apskritai, man atrodo, jų darbas prasmingas jau vien dėl to, kad susipažinau (linkiu susipažinti ir jums) su Drapanos kūryba, kuri reprezentuoja kūrybą taip, kaip aš ją suprantu, – būtent Kūrybą didžiąja raide. Todėl nemanau, kad aš vertas būti visų šių – daugiau ar mažiau puikių, bet – Kūrėjų, – tarpe.

Esu pagyvenęs vyras, nors niekada tikrai negyvenau ir net negaliu būti laikomas vyru (kadangi nesu buvęs putėje; žinau, galvojate: ,,meluoji, šunie! o kaip tada gimei…” – bet atsakau: tada, tą vienintelį kartą, kai buvau jau taip arti, mane ištraukė po Cezario pjūvio – kaip aš priešinausi, kaip rėkiau, jau tada nujaučiau, jog tokia proga daugiau nepasitaikys), dar žinomas kaip Kelnaičiauostis – dėl savo fetišistinio polinkio prie moteriško apatinio trikotažo, Eifelio Bokštas – nes kadaise su žmona, kai labai reikėjo, man nepasistojo, todėl ji taip ir praminė, ir 40-metis Su Motina Gyvenantis Nevykėlis Liurbis – nes man 40, gyvenu su motina ir esu nevykėlis bei liurbis.

Jei negrams išeiti iš geto tėra dvi galimybės: muzika ir krepšinis, tai baltieji dar turi ir trečią alternatyvą – tapybą (vaizduojamąjį meną). (Kažkokia reperė sakė, ,,svarbu, ne iš kur tu, o kur esi”, na, ,,Autsaideriams” tai turbūt nelabai tinka – nes jei tu iš geto, o patenki į ,,Autsaiderius”… čia panašiai kaip: ,,iš kur esi?” – ,,iš mamos vaginos” – ,,o kur esi?” – ,,e-e-e… šiknoj?.. nes saulė Lietuvoje sausį švietė tik 5 val.” – ,,po šimts, žmogau, tai neilgą kelią nukeliavai”.) Būtent tai man ir tapo paskata tapyti: įgyti turtų, šlovės bei moterų – kadangi mano tėtis netapo NBA klubo savininku, ir aš nebegalėjau žaisti NBA; taip pat tapyba man atrodė mažai konkurencinga sritis ir kad galėsiu dominuoti joje su niekuo nesidalindamas kamuoliu – visai kaip ir koks nors Ricky Davisas krepšinio aikštelėje. Bet tapyti niekada tikrai nepamėgau, nebent pačioje pradžioje, ir jei kiti sakosi mylintys savo darbą, tai aš jo nekenčiau, galbūt tai skiria mėgėjus nuo profesionalų, jei mėgėjai sakosi gaunantys iš savo veiklos malonumą, tai profesionalai save stekena, mėgėjai ,,ima”, profesionalai, atimdami iš savęs, ,,atiduoda”, bet kokiu atveju menininkas negali būti abejingas. Ir jei tikrai iš pradžių prie kiekvienos naujos drobės sėsdavau su nuoširdžia neapykanta ir įniršiu siekdamas laimėti bet kokia kaina, tai vėliau po truputį gesau, kol tapau abejingas, galiausiai supratau, kad tapyba, kaip ir daug kitų dalykų, tėra biznis, greičiausiai, kaip dabar daug kas sako, dar ir gerokai pervertintas dalykas, ir kad aš negaliu to daryti, ne, aš tikiu didžiąja tapyba, menu, bet pats, deja, nesu Kūrėjas, o tik štampuotojas, imituotojas, kopijuotojas, geriausiu atveju profesionalus amatininkas, bet tik tiek, gal man tiesiog neduota…

Čia matote mano darbus, kuriais aš mokiausi tapyti, ieškojau savo formos, braižo, temų, – bet juk tapyba – daug daugiau nei tai, tapyba – tai naujas pasaulis, daug geresnis ir patrauklesnis už realiai egzistuojantį, net jei jis tėra apgavystė (kaip ir turbūt visas menas), todėl jie neturi kolekcinės, pridėtinės vertės, tačiau, tikiu, neprasilenkia su gero skonio reikalavimais; taip pat pristatau iš ready-made medžiagų sukurtus objektus, regis, jie, kad ir kokiomis nesąmonėmis būtų, tikresni už mano tapybą.

Ačiū už jūsų dėmesį ir laiką, tikiuosi, jums patiks, –

Jūsų – b*bš*dp*sttapytojis, b*bš*dp*strašytojis, b*bš*dp*stdainių b*bš*dp*stautoris ir b*bš*dp*statlikėjis bei b*bš*dp*stobjekčių b*bš*dp*stkūrėjis Tomas Židonis