Skalvis

Potraukį piešti pajutau atvykęs gyventi į pamarį. Atsikrausčius iš saldžiai gražių Aukštaitijos kalvelių čia atsivėrė platumos, su visu jų rūstumu.

Piešimo techniką padiktavo turimos sąlygos. Piešiu ant vatmano lapų vaškinėm kreidelėm ar pastele.

Daugumoje mano piešinių laukimas (nežinia ko), mirties nuojauta.  Mūsų pasaka „Eglė žalčių karalienė“ apima esminius vyro – moters, ištikimybės – išdavystės, gyvenimo – mirties klausimus.  Piešiniuose interpretuoju ir šios pasakos motyvais.

Slapyvardį (vienkartinį) galima nurodyti bet kokį, kad ir pagal šioje žemėje gyvenusios baltų genties pavadinimą – Skalvis.