Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės

„Vilkamirgės“ galerijoje baigėsi autsaiderių meno paroda „Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės“.

Tai jau antra paroda tokiu pavadinimu. 2022 m. Vilkamirgės galerijoje buvo surengta paroda apie Orvidų sodybą įvairių autorių fotografijose https://www.vilkmerge.lt/paroda-ir-saule-ir-menulis-ir-visos-zvaigzdes-orvidu-sodyba-fotografijose-vilkamirges-galerijoje/ .

Šių metų parodoje pristatyta virš dešimties autorių kūrinių. Pristatome keletą iš jų.

Ina Šaukščiūtė (g. 1971 m.) turi judėjimo negalią ir gyvena socialinės globos namuose. Seniau jai patiko keramikos užsiėmimai, visus savo darbus lipdė iš mažų molio rutuliukų. Kai keramikos užsiėmimų nebeliko, smulkių detalių („rutuliukų“) stilistika persikėlė į piešinius.

Gediminas Borisevičius (1972-2012) žmones-stulpus ir galvas iš malkų medienos drožė nuo dvylikos metų. Jis labai norėjo mokytis vaikų meno mokykloje, tačiau ten nuvykus pritarimo nesulaukė, todėl net nebandė stoti. Vėliau ruošėsi stojamiesiems į dailės institutą. Po pirmo bandymo jam buvo pasakyta: labai įdomus, bet nepasiruošęs. Po antro: pasiruošęs, bet neįdomus. Daugiau stoti nebandė. Dirbo statybininku. Skulptūrų beveik nebedrožė. 2012 m. žuvo autokatastrofoje.

G.Borisevičius. Potretai. Tapyba ant kaulo.

Rimvydas yra buvęs fizinės kultūros mokytojas, o dabar gyvena socialinės globos namuose. Čia jis apie penkis metus piešė, bet dėl sveikatos problemų nustojo. Abstraktūs linijiniai piešiniai yra sudėtingos erdvinės struktūros, pripildytos spalvų – tarsi spalvotomis linijomis nuausti tolimi ir saulėti pasauliai. Piešdamas Rimvydas nenaudojo nei liniuotės, nei lekalų.

Aušra Urmanavičiūtė (g. 1966) tapo, parašė autobiografinę knygą, pjesę spektakliui, rašo laiškus. Dažnai ji tapo savo pamėgtą vieną motyvą: du žmones, moterį (karalienę Sabą) ir vyrą (karalių Saliamoną), žiūrinčius vienas į kitą. Tarp jų profilių – peizažas, kuris yra ypatingas ir svarbus Aušrai. Tai, kaip ji rašo savo knygoje, Boggestranda, „Gimdanti ola“ Norvegijoje.

Irena Misevičienė (1948-2022) baigė dailės studijas tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute. Dėstė Telšių taikomosios dailės technikume, mokytojavo Vievyje. XX a. dešimtajame dešimtmetyje ji patyrė religinį nušvitimą, po kurio jos kūrybos stilius pasikeitė. Irena dirbo daug, savitai ir tvirtai tikėdama tuo, ką daro. Jos nedidelis butas buvo nukrautas piešiniais. Kaip tai būna intensyviai kuriantiems menininkams, Irena per daug nesirūpino savo kūriniais – monotipijas spaudė ant paprasčiausio rašomojo popieriaus, jų pluoštai biro ant žemės, kai ji ko nors ieškodavo. „Visa kūryba vyksta per Dievo dvasią“, anotacijose būtinai parašydavo Irena.