Jože Tisnikar – mirties tapytojas

Jože Tisnikar (1928 – 1998 m.) – savamokslis slovėnų tapytojas, kurio tempera tapytuose paveiksluose dominuoja mirties tema. Jože turėjo sunkią vaikystę, baigė tik keturias pradinės mokyklos klases ir, mirus tėvui, turėjo dirbti kartono gamykloje. Dvejus metus praleido armijoje. Po karo tarnybos persikėlė į Slovenj Gradecą, kur įsidarbino vietinėje ligoninėje  skrodimo asistentu. Ten jis dirbo iki pensijos 1983 m. Jo meninį kredo suformavo traumuojanti morgo aplinka. Per naktį jis dirbdavo skrodžiant lavonus, paryčiais juos atiduodavo artimiesiems. Ryte trumpam nusnausdavo, nueidavo į vonią nuplauti mirties kvapo ir imdavo teptukus, kad atvaizduotų matytus mirusiuosius. Tačiau vaizdavo juos ne mirusius, bet likus kelioms valandoms iki mirties. Jo studija buvo ligoninės rūsyje. Tisnikaro gyvenimas yra nuopolių ir prisikėlimų istorija. Per 25 metus, praleistus šaltame rūsyje skrodžiant lavonus, jis patyrė nervų pakrikimą, alkoholizmą, keletą kartų bandė nusižudyti, tačiau pajėgė tapti originaliu tapytoju, sugebėjusiu pavaizduoti prisikėlusių mirusiųjų pasaulį. Per 25 metus Tisnikar nutapė daugiau nei 400 paveikslų, tačiau depresijos priepuolių metu daugumą jų sunaikino. 1998 m. žuvo eismo įvykyje, netrukus po retrospektyvinės savo darbų parodos Slovenj Gradec galerijoje.

Tekstui panaudota: https://archives.dailynews.lk/2006/06/21/art03.asp

Nuotraukos iš: https://museums.eu/collection/object/571/umrli